(KAP, KAI) Rugsėjo 23 d. per Viešpaties angelo maldą Kastelgandolfe Benediktas XVI priminė Katalikų socialinio mokymo pamatinius principus, kalbėdamas apie badą ir aplinkosaugos krizę. Pasak popiežiaus, valdžios ir verslo žmonės turi plėtoti ilgalaikes strategijas, tarnaujančias tikrai visų tautų pažangai. Benediktas XVI sakė, jog pasaulyje viešpataujantis badas ir aplinkosaugos krizė išryškina, kad dominuojanti „pelno logika“ didina turtingųjų ir vargingųjų atotrūkį ir lemia žemės nualinimą. Priešingai, jei vadovaujamasi „dalijimosi ir solidarumo logika“, įmanoma pakoreguoti plėtros kryptį, siekiant teisingos ir tolydžios plėtros. Pasak popiežiaus, pelno logika ir „teisingo gėrybių dalijimo“ logika nėra prieštaros, jei tarp jų subalansuotas santykis. Katalikų socialiniame mokyme visuomet pabrėžiama, jog teisingam gėrybių paskirstymui teiktina pirmenybė. Žinoma, pelno siekimas yra teisėtas ir tam tikru mastu reikalingas, kad plėtotųsi ekonomika. Popiežius Jonas Paulius II savo enciklikoje Centesimus annus nurodė, kad šiuolaikinė ekonomika turi pozityvių aspektų, o jos šaknys grindžiamos asmens laisve. Tačiau jis taip pat pridūrė, jog kapitalizmas negali būti laikomas vieninteliu ekonomikos organizavimo modeliu.

Benediktas XVI sakė: „Pinigai savaime nėra negarbingas dalykas, tačiau labiau negu kas kitas jie gali užsklęsti žmogų aklame egoizme.“

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt